„NEO Finance“ platformoje investuoti jau gali ir verslo subjektai

P2P platformos šiuo metu Lietuvoje sudaro apie 7 proc. visos vartojimo kreditų rinkos, per jas išduodama apie 50 mln. eurų paskolų. Siekiant šalyje plėsti P2P rinkos ribas 2020 m. gruodį įsigaliojo Seimo priimtas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas, nurodantis, kad Lietuvos tarpusavio skolinimo platformose investuotojais gali tapti jau ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Reaguodama į teisinius pakeitimus „NEO Finance“ platformoje jau leidžia verslo subjektams investuoti į paskolas.

Žemiau kviečiame susipažinti su juridiniams asmenims aktualia informacija, investuojant „NEO Finance“ platformoje.

Investavimo juridiniams asmenims sąlygos platformoje

  • Paskolos davėjas (investuotojas) su „NEO Finance“ platforma sudaro sutartį dėl investavimo į vartojimo kreditą. Taip pat „NEO Finance“ sudaro vartojimo kredito sutartį su kredito gavėju, kurios pagrindu suteikiamas kreditas, o „NEO Finance“ veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo sutartinių santykių sudaroma nebus.
  • Paskolos davėjui nebus atskleidžiama fizinių asmenų, kurie yra pasiskolinę platformoje, tapatybė.
  • Platforma imsis visų tinkamų priemonių susigrąžinti vartojimo kreditų sumas su palūkanomis ir kitomis sumomis bei vykdyti skolų išieškojimo procedūras.
  • Platforma reguliariai pateiks visą reikiamą informaciją juridinio asmens buhalterijai paprastai ir greitai apskaityti investicijas į paskolas.

Juridinių asmenų registracija

Juridiniai asmenys užsiregistruoti „NEO Finance“ platformoje gali, tinklapyje paspausdami „Registruotis“ ir pasirinkdami „Verslo subjektai“ registraciją.

„NEO Finance“, įgyvendindama LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas, privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Atsižvelgiant į tai, juridiniai asmenys, registruodamiesi pirmiausia turės atlikti 5 žingsnius:

  1. Informacija apie juridinį asmenį;
  2. Informacija apie vadovą ir kitus atsakingus asmenis;
  3. Informacija apie planuojamą vykdyti veiklą;
  4. Papildomi klausimai;
  5. Dokumentų įkėlimas.

Juridinio asmens vartotojo aplinka

Sėkmingai užregistravus juridinį asmenį, jam bus atidaryta el. pinigų sąskaita, analogiška kaip ir fiziniam asmeniui. Verslo subjektai į vieną paskolą galės investuoti kaip ir fiziniai asmenys – ne daugiau kaip 500 EUR. Minima 500 eurų investavimo riba per 12 mėnesių laikotarpį į vieną paskolos gavėją yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme.

Verslo subjektai turės galimybę išsitraukti mėnesines ataskaitas, kuriose bus pateiktas jų portfelio dydis laikotarpio pradžiai, susijusios operacijos per laikotarpį (pajamos kaupimo principu ir faktinės įplaukos), ir portfelio dydis laikotarpio pabaigai. Tai įgalins įmonės buhalteriją vesti suminę apskaitą, nevedant kiekvienos transakcijos atskirai.

Pagrindiniai investavimo skirtumai, priklausomai nuo teisės subjekto

FIZINIS ASMUO

JURIDINIS ASMUO

Pajamos apskaitomos pinigų srautų (faktinių įplaukų gavimo) metodu.

Pajamos apskaitomos kaupimo principu.

Abejotinos skolos neturi įtakos mokamiems mokesčiams.

Abejotinos skolos gali virsti į beviltiškas skolas ir mažinti įmonės pelno mokestį.

Užtikrinimo fondo mokesčiai nemažina palūkanų mokestinės bazės, tačiau mažiną pelną iš antrinės rinkos sandorių. Plačiau skaitykite ČIA.

Užtikrinimo fondo mokesčiai yra įmonės finansinės veiklos sąnaudos ir yra leidžiami atskaitymai pelno mokesčio prasme.

Nereikia vesti buhalterijos, nereikia darbinti direktoriaus.

Atsiranda buhalterijos vedimo sąnaudos, įdarbinti direktorių (UAB atveju), nors kelioms valandoms per mėnesį.

Mokesčio tarifas 15% / 20% (GPM), 500 EUR palūkanų asmeniui neapmokestinama.

Mokesčio tarifai 0% / 5% / 15% (Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims).

Antrinėje rinkoje komisinis nemažina palūkanų pelno, tačiau mažiną pelną iš antrinės rinkos sandorių.

Antrinėje rinkoje mokamas komisinis mažina pelną.

Paranku investuoti gaunantiems darbo užmokesčio pajamas.

Nereikia išsimokėti dividendų (15% mokesčių tarifas), todėl galima investuoti didesnį pinigų kiekį.

Plačiau apie juridinių asmenų investavimo subtilybes bei su tuo susijusius mokestinius klausimus sausio mėnesio seminare kalbėjo „NEO Finance“ valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis. Žiūrėti įrašą galite ČIA.